Naujasis tyrimas parodė, kad dėl atsakingo vartojimo įmonės ir toliau daug dėmesio skirs tvarumui

- 61 proc. vartotojų tikisi, kad jų perkami prekių ženklai turi aiškią tvarumo įgyvendinimo politiką.
- Klientų patirtis (pasitenkinimas) yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuriuo įmonės (58 proc.) remiasi vertindamos investicijų į tvarumo politikos įgyvendinimą grąžą.
- Dviem trečdaliams Jungtinės Karalystės įmonių sunku įvertinti tvarumo strategijų įtaką.
- COVID-19 paveiktame amžiuje tvarumas išliks prioritetine įmonių sritimi.

Vienos didžiausių pasaulyje pakuočių gamintojos „Smurfit Kappa“ atliktas naujasis tyrimas leido pažvelgti į tai, kaip atsakingas vartojimas toliau skatina Jungtinės Karalystės organizacijas įtvirtinti tvarumo koncepciją verslo veikloje. Augant naujos kartos vartotojų poreikiui svarbu gauti skaidrią informaciją apie įmonių įgyvendinamus tvarumo sprendimus. Tyrimas parodė, kad dviem trečdaliams Jungtinės Karalystės įmonių nepavyksta nustatyti tvarumo strategijų įtakos pelningumui.

Atliekant apklausą Pusiausvyros tarp tvarumo ir pelningumo palaikymas, kurioje dalyvavo 200 Jungtinės Karalystės įmonių vadovų ir 1500 vartotojų, buvo siekiama išanalizuoti verslo bendruomenės ir vartotojų požiūrį į tvarumą ir kaip jie prisitaiko kurdami tvaresnę ateitį.

Vartojimo poveikis
Apklausa parodė, kad 61 proc. vartotojų tikisi, jog jų perkami prekių ženklai turi aiškią tvarumo įgyvendinimo politiką. 65 proc. vartotojų teigia, kad kaina vis dar yra lemiamas veiksnys priimant sprendimą pirkti ir kad per pastaruosius šešis mėnesius jie yra įsigiję produktų būtent dėl to, jog buvo supakuoti į daugkartinio naudojimo ar biologiškai skaidžias pakuotes. Be to, 56 proc. vartotojų mokėjo didesnę kainą už produktą ar paslaugą, kurie buvo gaminami ar teikiami naudojant tvarias žaliavas.

Komentuodamas tokį tyrimą „Smurfit Kappa“ Tvarumo ir plėtros padalinio viceprezidentas Steven Stoffer pažymėjo: „Anksčiau apie tvarumą buvo dažniau diskutuojama įmonių lygmeniu, tačiau dabar tvarumo politikos įgyvendinimo planas rengiamas atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Nors ši apklausa buvo atlikta beveik prieš pat COVID-19 pandemijos protrūkį, remiantis gausėjančiais įrodymais galima daryti išvadą, kad pasaulio rinkoms atsivėrus tokia tendencija toliau plis. Iki pandemijos protrūkio vartotojai vis dažniau rinkosi produktus, kurie buvo pagaminti laikantis tvarumo ir etikos principų, o naujausias JAV atliktas tyrimas parodė, kad COVID-19 nesumažino klientų noro įsigyti tvarių produktų.“

Tyrimas patvirtino, kad atsakingas vartojimas laikytinas varomąja jėga: 63 proc. įmonių nurodė, jog vartotojai formuoja jų požiūrį į tvarumą. Tačiau pusė organizacijų teigia, kad ilguoju laikotarpiu būtų juntama didžiausia nauda, jeigu klientai (ir vartotojai) daugiau žinotų apie įmonėje įgyvendinamus tvarumo principus.

Tyrimas taip pat parodė, kad 69 proc. vartotojų nėra aišku, ar prekių ženklai įgyvendina tvarumo politiką.

„Tai verčia manyti, kad tarp prekės ženklų komunikuojamos informacijos ir vartotojų suvokimo yra atotrūkis, o tai rodo, jog prekių ženklai privalo geriau informuoti apie tai, ką jie daro tvarumo srityje. Iš esmės būtinas platesnis švietimas ir prekių ženklai, jeigu šią užduotį atliks tinkamai, gerokai sustiprins ryšį tarp prekių ženklų ir vartotojų“, – sako S. Stoffer.

Tvarumas ir finansinė nauda
Geresnė vartotojų patirtis (pasitenkinimas) yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuriuo Jungtinės Karalystės įmonės (58 proc.) remiasi vertindamos investicijų į tvarumo principų įgyvendinimą grąžą. Tačiau atlikus apklausą Pusiausvyros tarp tvarumo ir pelningumo palaikymas taip pat buvo nustatyta, kad vos 18 proc. organizacijų dabar gali įvertinti tvarumo planų įgyvendinimą, o 4 įmonės iš 10 nurodė, jog įvertinimo sunkumai yra pagrindinė kliūtis tvarumo politikai įgyvendinti.

Tyrimas taip pat parodė, kad 82 proc. įmonių vadovų į tvarumą žvelgia kaip į ilgalaikę investiciją, o ne sąnaudas. Svarbu tai, kad tuo remdamosi beveik trys ketvirtadaliai verslo įmonių keičia finansinės atskaitomybės rengimo taisykles. Tačiau mažiau nei pusė organizacijų gali susieti tvarumo principų įgyvendinimą su finansiniais rezultatais.

„Smurfit Kappa“ finansų vadovas Ken Bowles teigė: „Prasidėjus ekonominio netikrumo laikotarpiui įmonės iš visų jėgų stengiasi prikelti verslą ir dėmesį nukreipti į tai, kaip atgauti turėtą poziciją po to, kai bus sušvelninti visuomenės sveikatos apribojimai. Kaip jau pasimokėme per buvusius ekonomikos nuosmukius, įmonių vadovai taip pat turėtų orientuotis į ateitį, kurioje tvarumas taps pagrindiniu verslo strategijų ramsčiu – klimato krizės problema išliks ir pasibaigus COVID-19 pandemijai.“ Šis tyrimas atvėrė akis: turime kurti aplinką, kurioje įmonės galėtų įgyvendinti tvarumo principus nejausdamos didelės papildomų išlaidų naštos.

Tam būtinas skirtingų suinteresuotųjų šalių – pramonės, vyriausybės ir priežiūros institucijų bei vartotojų atstovų – dialogas, kuriam vykstant visos šios šalys suformuotų bendrą požiūrį dėl finansinės naštos mažinimo, kad įmonėms būtų lengviau įgyvendinti tvarumo principus.

„Kasmet „Smurfit Kappa“ savo Tvaraus vystymo ataskaitoje pateikia informaciją apie ilgalaikių tvarumo tikslų įgyvendinimo pažangą. Tai yra ne tik skaidrus, bet ir pagrįstas įsipareigojimo dėl tvarumo įgyvendinimo realybėje įrodymas. Grupė yra suformulavusi ambicingus ilgalaikius tikslus penkiose pagrindinėse srityse, kuriose ji gali paskatinti su tvarumu susijusius pokyčius“, – pridūrė K. Bowles.

„Per pastaruosius kelis dešimtmečius įgyvendinome projektus, kuriais galėjome patenkinti tiek tvarumo, tiek ir finansinės grąžos reikalavimus, pavyzdžiui, iš esmės pertvarkėme Kente veikiantį Taunsend Huko popieriaus fabriką. Dėl to fabriko našumas padidėjo 3 proc., o energijos suvartojimas sumažėjo 15 procentų. Be to, 18 proc. sumažėjo ir vienai tonai pagaminti suvartojamos energijos kiekis. 2007 m. pradėję rengti ataskaitas apie pasiektą pažangą laikėmės požiūrio, kad turime sugebėti įvertinti tvarumo principų įgyvendinimo rezultatus, tą daryti skaidriai pateikdami apčiuopiamus rezultatus savo suinteresuotosioms šalims.“

Tvarumas niekur nedings
Augant socialiniam ir ekologiniam sąmoningumui įmonės jaučia vis didesnį spaudimą prisidėti prie poveikio klimato kaitai ir atliekų kiekio mažinimo. Tyrimas nustatė, kad 72 proc. įmonių tvarumą laiko ilgalaike tendencija.

„Smurfit Kappa“ grupės generalinis direktorius Tony Smurfit pastebėjo: „Pastaraisiais mėnesiais viso pasaulio žmonėms teko susidurti su didžiausia grėsme sveikatai ir pragyvenimo šaltiniui, tačiau klimato kaita ir tvarumas toliau išliks svarbiausiu mūsų laikų iššūkiu. Žmonės supranta, kad šiai problemai išspręsti turime nedaug laiko. Žvelgdami į ateitį ir rengdami visuotines verslo strategijas svarbiausią dėmesį turime sutelkti į tvarumą.“

Tvarumas taip pat atveria įmonėms augimo galimybes – 83 proc. įmonių apibūdino tvarumą kaip galimybę pasinaudoti verslo potencialu.

„Tvarumas skatina augti, tačiau įmonės turės palaikyti pusiausvyrą tarp tvaraus ir pelningo veikimo, kad galėtų kuo ilgiau išlaikyti suinteresuotųjų šalių įsitraukimą. Įmonės, kurios supranta, kodėl dabar verta investuoti į ilgalaikius sprendimus, susikurs palankesnes sąlygas laimėti ateityje“, – baigdamas pažymėjo T. Smurfit.

Daugiau informacijos apie tyrimo rezultatus pateikta ataskaitoje „Tvarumas visiems laikams pakeičia verslo aplinką“, kurią galima atsisiųsti čia.